- virtinis
- 1 virtìnis sm. (2) Š, BŽ43, DŽ, NdŽ, KŽ, Trgn, And, Trs, Vrnv, Grš, Sk, Nmk; I, O, Sz, Kos33, 135, RtŽ, Rtr, LEV247 brazduotų bulvių ar tešlos kukulis su mėsos, varškės ar kitokiu įdaru: Virtìniai yra kleckai varškainiai J. Tai išvirdavo virtinių tokių Sekminės[e], tenai su mėsa Kp. Kaip atsisėdo, kaip pradėjo tuos virtiniùs gurkt! Mžš. Virtìnių su bulbom virdavom, užraitydavom kraštus Sdb. Virtiniai ataušo, suledėjo – visai kaip geležiniai Krč. O tas senelis bulbienių virtìnių didžiulį bliūdą prisiverda Mžš. Vakare patingsma – tai virtinė̃lių išsivirsma Kp. Virė marti virtinėliùs, davė man trupinėlius (d.) Št. Tuoj kulsma, malsma, virtiniùs plosma BM434. Pamačiau – Plokščių bažnyčia virtìniais lotota (ps.) Vl. ^ Radau zenkį kaip virtinį Niem136. Tvirčiau apsikabino šiltą kaip virtinukas vaiką ir užsnūdo rš. ║ prk. krūva: Tris kartus nueini ir parsineši tris kašes, nuveži, išpili tokį virtìnį (aptrupėjusią masę) Kpč.
Dictionary of the Lithuanian Language.